-Jis vertė mane skaityti Prustą, Tostojų, ir Dostojevskį,- pareiškė vargšelė, nužvelgusi mus širdį veriančiu žvilgsniu. - Kas gi su manim dabar bus?

Šūdas ne sviestas, Kaunas ne miestas

"Tuomet mes iš tikrųjų buvome pasiekę dugną - nesakau "prarajos", nes nuo tada patyriau, kad praraja dugno neturi ir kad mes visi galim mušti gylio rekordus, niekada neišsemdami tos įdomios institucijos galimybių."

Kartais man atrodo, kad gyvenu jau tik iš mandagumo, ir jeigu dar leidžiu plakti savo širdžiai, tai tik todėl, kad visada mėgau gyvūnus.

Kovėsi jis geriau negu kada nors gyvenime, regis, buvo pasiryžęs sutelkti visą didžiulę jį lydinčią šlovę į šią vienintelę dieną. Užuot pasidavęs įprastiniam siautuliui žudyti, stengėsi, kad sektųsi mirmidonams. Kovėsi nebe kirviu, o kalaviju ir visiškai tylomis, kaip karalius, kasmet atliekantis didįjį atnašavimą dievui. Ta mintis patraukė paskui save kitą, ir aš iš karto supratau, kokia permaina jame įvykusi. Visada jis būdavo tik karalaitis, niekada nebuvo karalius. O tą dieną jis buvo karalius.

Jei esame įsitikinę, kad laimė priklauso nuo kažko, kas turi įvykti ateityje, mes vaikomės žaltvykslės, kuri niekada nesileidžia sugaunama. Galiausiai tiek ateitis, tiek mes patys pranykstame mirties bedugnėje.

Nenicināsim sievieti, kas netiek saukta nedz par māti, nedz sievu. Neaprobežosimies cieņā tikai ar ģimeni.

Kiek blogybių atsiranda dėl prabangos, pavydo, godumo svaigalų ir kitų panašių dalykų? Vis dėlto jie yra priimtini, nes valstybė negali jų uždrausti įstatymais, kad ir kokie ydingi bebūtų; todėl privalu dar daugiau suteikti sprendimo laisvės, kuri apskritai yra tikra dorybė ir niekaip negali būti uždrausta įstatymais. Be to, iš jos nekyla tokių nepatogumų, kurių (kaip tuoj parodysiu) valstybės pareigūnai negalėtų išvengti; jau nekalbu, kad ji yra būtina mokslo ir menų tobulėjimui, nes jie gali būti sėkmingai vystomi tik tų, kurie turi laisvą ir nevaržomą sprendimą.

Beware of shadows bearing gifts.

Kažete da ste neshvaćeni mladi prijatelju.
Strpite se.
I dijamant je u osnovu ugljenik, ali je umeo da čeka.

„… lietuvių tauta privalo būti išsaugota, nes joje slypi raktas visoms mįslėms – ne tik filologijos, bet ir istorijos — įminti”.

Сълзитe я заслепяваха, сърцето й бе свито от непозната до сега болка, защото никога преди не бе притежавала нещо, заради което да тъгува

"Prisimeni kosminį dėsnį? Toks tokį traukia. Tiesiog būk koks esi: ramus, šviesus ir giedras. Kai leidžiame sušvisti visai savo esybei, kai kiekvieną minutę klausiame savęs, ar iš tikro norime taip elgtis ir darome tai tik atsakę sau "Taip", tuomet savaime atstumiame nuo savęs tuos, kurie nieko iš mūsų negali išmokti, ir pritraukiame ne tik gebančius mokytis iš mūsų, bet ir tuos, iš kurių patys turime ką perimti."

It was difficult to think of reputation when others were thinking of skins.